lygus

1 lýgus, -i (3) , Sb, Užp, lygùs, -ì adj. (3) , Pgr, lýgus (1) K, Kl, , Mrj, Gs, Rm, Srv 1. SD250, be įdubimų ir iškilimų, plynas: Lýgus kap stalas Dkš. Ant lýgios žemės KI326. Žiūrėk, koks ten lygus laukas Rs. Čia būs kur nors lýgi vieta Slnt. Labai nelýgi asla Vlkj. Nelygus, nesudaužytas kelias R379. Nu i kerėpla – nuvirto an lýgaus kelio Ad. Bus kumpos vietos tiesios, o nelygūs keliai lygumis DP25. Ten antys plerpsėdamos lakstė viršum lygutėlio kaip aliejaus ežero paviršiaus . Jūra buvo lygut lygutėlė . Išėjau artie lygio laukelio LTR(Tvr). Jūs pasisėkit rugius, kvietelius į lýgųjį laukelį JV1025. Du šimtu mylių žalios giružės, trečias lygaũs laukužio Niem31. Maža kovos buvo berneliams, tai narsūs išjojo šokti ant lygios lygumėlės V.Krėv. Bėga keliu lygaus (viršuje lygop) laukop BB2Kar25,4. Kur lygių lygios lankos, žyd balti dobilėliai BsO192. Juodam laukely lygus akmenėlis tai augo be kojelių DvD250. Kad jojau ūlyčėlėms, lygiosioms prievartėlėms, o aš pamačiau jauną mergužėlę JV58. | Lygusis žaltys (su žvyneliais, be kauburėlių) (Coronella austriaca) EncI609. | prk.: Išsiviriau lygiõs putros (vienų miltų putros) Lkv. ^ Lygios lankos, pilkos avys, kas išmano, tas jais gano (knygos) Klvr. Lygus kaip stiklas, veidą rodo kaip veidrodis, bet nei vienas iš anų nėra (ramus vanduo) Krtn. Lygūs laukai be takų ir ąžuolai be šakų (ežeras ir meldai) Ds.
lýgu n. B: Lygu važiuoti kaip ant delnos, taip suletentas kelis J. Čia lýgu, čia nelýgu (sakoma braukiant per nosį žemyn ir aukštyn) Rs. lýgiai adv. K; SD320: Ir išardys lygiai su žeme (su žeme sulygins) fundamentus tavus DP310. Duosiu [liepos vygelę] lygiai tašytie ir margai išrašytie BsO398. Lentos labai lýgiai nuobliuotos Prn. Lýgiai nutašė sienoją Ėr.
lygỹn adv.: Šiaurinėj dalyj paviršius kalnuotas, pietų linkme eina lygyn ir pajūry žemas EncIX131.
2. be šakų, nešakotas: Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos A.Baran. Pakalnės[e] mačiau lygių beržiokų ienom Sdk. Lýgiesys (lygieji) medeliai žaliuot pradėjo Ad. Lazdelė lygi, viršūnėlė žydi An. Aš tave pakirsiu, šakas nugenėsiu, lýgų liemenėlį namužio parvešiu LB33. ^ Nelygį sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). 3. nepasišiaušęs, nesusivėlęs: Greitai apsivilko karalius, truputį paglostė barzdą, kad būtų lygesnė, ir liepė pašaukt tą žmogelį LTR(Dkk).
lýgiai adv.: Žili plaukai lygiai (glotniai) sušukuoti ir supinti į kasą .
4. tiesus: Nugaroje apskrita papetė, sijonas lygus (į apačią ne platėjantis) sp. Lygusis raumenynas yra vidurių organų raumenynas V.Laš. 5. R113, Mrk, Žg tokio pat aukštumo, ilgumo, didumo, gerumo…; toks pat, vienodas: Aš pasisakiau, kad esu kilęs iš krašto, kur gyvena lygaus su manimi ūgio milijonai žmonių J.Balč. Mūs Juozas su jūs Vincu lýgaus didumo Dkš. Jis su manim beveik lýgus Vrb. Javai į javą visoje dirvoje, lygūs kaip nukirpti: lygiai tankūs, lygiai visur tarpūs Tat. Abi lygios kaip sukirptos Ds. Lýgių kraštų trikampis KI305. | Imti po lygias dalis P. Lýgios mierõs, lýgaus mačiaus (mato) KI326. Lýgi diena, lýgi naktis (dienos susilyginimas su naktimi) KII82. Jis turi su manim lýgius metus (turi tiek pat metų, kiek aš) KI50. Jeigu lýgus (vienmetis) su savim – [kreipiasi] jūs, jeigu senesnis – tamsta Btg. Lygiu, vienu metu su kitu (tuo pačiu metu) SD320. Lygiu laiku ten pat prasideda vakariniai kursai prš. | Abu sūnu man lygiu (abu juodu lygiai myliu) J.Jabl. Lýgūs jam buvo abu vaikai Ds. Letgaliai lygiu už lygį jam mokėjo (tuo pačiu atsimokėjo) S.Dauk. | Jeigu dabar darbininkas lýgus, lygiai eina į darbą, lýgus ir atlyginimas Skr. Dzūkai nelýgūs: katrie tai gražiai pašneka, o katrie tai ne Bd. Davatkos visos, kaip lazda brauktos, lygios (visos liežuvininkės) . Ta pati kolonija ne visada lygų pelną atnešdavo . Nors kova buvo nelygi, valstiečiai nenusileisdavo, parodydavo daug solidarumo ir ištvermės . Tie vištaliai visi lygio perėjimo (vienu, tuo pačiu laiku išperėti), o vieni didesni, kiti mažesni Vvr. | Ar berasi tu kitą lygį mun, kurs tave teip dideliai mylėtum kaip aš? P. Šitie reiškiniai lygūs (tolygūs) yra ir kitiems J.Jabl. Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lýgus K.Donel. Būsiu jums lygus melagis I. Toks džiaugsmas stojosi, kursai sau lýgaus neturėjo Sch197. Tokias ir tam lygias kalbas šnibždasi žmonys Žem. Lýgios natūros … su tėvu DP80. Galva galvai nelýgi (ne visi vienodai gabūs)! Lp. Brolis broliui nelýgus (kiekvieno žmogaus kitoks būdas) Trgn. Žmogus į žmogų nelygus Ėr. Jis neturi sau lýgaus KI550. Anta svieto jam nėr lygaus 395. Pone, kuris yra tau lygus tarp deivių? BB2Moz15,11. Kūnu mumus est jis lygus 196. Negu žinai, kaip Povilas tiemus lygius bara? DP130. Ir bus didis šauksmas visoj Egipto žemėj, kuriamui lygio nebuvo niekados ir nebus daugiaus jamui lygio Ch2Moz 11,6. Neturim tarti deivystę lygią esančią auksiniais, sidabriniais, akmenų balvonais FrnS181. | Vaikas tėvui lygus (toks kaip tėvas), ale mergaitė momai nelygi OsG144. Jų būdai labai nelygūs (skirtingi) KI30. Lygaus (panašaus) veido N. Lygaus, vieno veido R15. | Ta lietuvių kalba tokia nelýgi (įvairi) Alvt. Paties pagrindinio herojaus charakteris vietomis nelygus ir prieštaringas . | Lygiu būdu taipajag nežino niekas Bt1PvK2,11. Rusų кaвopoнь … lygiomis teisėmis gali būti kilęs ir iš *kāvo-vornos ir iš *kōvo-vornos LTII9(K.Būg).
lýgiai adv.; SD272: Visi žakai lýgiai pripilti: vis po du šėpeliu Jrk70. Visi norėjo atrodyti gražiai, šventiškai, bet anaiptol ne visi lygiai (vienodai gražiai) buvo apsirengę V.Myk-Put. Norėčiau lygiai aš visus prispaust prie degančios krūtinės Mair. Vieversys yra judrus ir vikrus paukštis lygiai ant žemės, lygiai ore T.Ivan. To krašto gyventojų ūgis nesiekia nei šešių colių; taip pat gyvuliai, medžiai ir augalai lygiai maži J.Balč. Mes abu lygiai viens kitu gėrėjomės J.Balč. Klevas paprastasis tur lygiai saldžią sulą kaip jei amerikinis jovarinis S.Dauk. Jos darbas apmokamas lygiai su vyro darbu sp. Aš nei vieno savo vaikų nenoriu skriaust ir visą trejetą lygutukai apdalysiu . Tėkiat, vaikai, riešutų, pasidalykiat lygiai Tv. Visų neprisegtì lygiai liežuviai J.Jabl. Ir gėrimo lygiai tegera P. Ne kožnas jautis lygiai traukia M. Padirbo iš medžio dideles raides, kurias vaikai dėliodami nelygiai veikiau jų vardus atminė M.Valanč. Juk ten (laukuose) ir jo nemaža prakaito išlieta, lygiai kaip ir jo tėvo ir senelio V.Myk-Put. Eina mano panytėlė lygiai kaip parduota d. Lygiai kaip padžiūst žolės …, taip žmogus tur išnykti 62. Ir atskirs jis vienus nuog antrų, lygiai kaip piemuo atskiria avis nuog ožių VlnE131.
lýgu n.: Tas paskyrimas buvo beveik lygu garbingam ištrėmimui J.Balč. Juk vis lygu, ar baltos medžio sultys, ar gyvulio raudonas kraujas A1884,282. Ar vėjo botagas, ar pabastūnas, vis lygu LMD. Nelýgu teisybė: kitų teisybės ir pasakomis eina J.Jabl. Negi lýgu žmogaus! Ds. Negi lygu daina dainą Šmn. Žmogus žmogui nelygu Grž. Darbas darbui nelýgu Vs, Pnd. Siūlai siūlam nelýgu Ktk. Ir vabalas vabaluo nelygu Sim. Nelygu diena, nelygu metai J.Jabl. Nelygu šaukimas: ir gaidys vištą šauka Als. Kiek sumalat? – Nelygu malimas, nelygu nauda Ds. Nelygu stiegti, nelygu dengti Vl. Jai buvo lýgu tėvas, lýgu motina, lýgu svetimas (neskyrė) Lp. Lýgu senas, lýgu mažas, lýgu senmergė, lýgu ragana Kair. Idant tu kalnus sukultumbei ir sumuldytumbei ir ledus padarytumbei lygu pelumis BBJoz41,15. Trys plius keturi lygu septyniems Z.Žem.
6. kuris tų pačių teisių, lygiateisis: Dabar visi lygūs Ėr. Visi pasijuto lygūs ir laimingi, visi gerbė artimą ir žmogaus teises J.Bil. Lýgūs vaikai pas tėvą (visus vienodai myli) Msn. Tie paskučiausi vieną valandą dirbo, o padarei anus lygius su mumis I.
lýgiai adv.; BPII117.
7. kuris tos pačios padėties, kilmės; pritinkantis, vertas: Kalbasi kaip lygi su lygiu J.Marc. Veda rodą kaip su sau lygiu Slnt. Aš tau nelygi vargdienužė mergelė JV347. Kai karaliaus duktė sužinojo, kad jis jai nelygus, atsisakė tekėti (ps.) J.Balč. | Visokia žvėris iž prigimimo myli sau lýgų, kadangi nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529. 8. sveikas, apvalaus skaičiaus, tikslus (apie matus, pinigus): Daviau lygų pinigą Mrj. Veizėk, jau lýgi dvyleka besanti KlvrŽ. Nu vat, lygi dešimtis (dešimta valanda) KlvrŽ. Aš esu gimęs tūkstantė aštuoni šimtai devyniasdešimt lygiūs Štk.
lýgiai adv.: Su tavim bus lygiai šimts FrnS1243. Jie susitarė lygiai už metų toj pačioj vietoj vėl susitikti J.Balč. Jis teturėjo grįžti lygiai nakties dvylikėje J.Balč. Jau jam lygiai dveji metai suejo A.Baran. Ji įsivaizdavo, kad Anskis žuvo lygiai tuo metu, kai degė jo tėviškė I.Simon. Bulbynės išejo lygiai – neliko ir netrūko Vkš. Lygių lýgiai ant mokesnio davė man pinigų, nieko neliko J. Į artimiausią geležinkelio stotį buvo lygių lygiai 139 kilometrai Vaižg.
9. kuris vienodo greičio, tempo, įtempimo, stiprumo ir pan.; ramus, monotoniškas: Karavanas jau daugiau kaip pusę dienos keliavo lygiu žingsniu į priekį J.Balč. Auštrinis – ans y[ra] lýgus vė[ja]s, su anuo pavojaus nėr Prk. Virina ant lygios ugnies . Giedokiam nū lygiu balsu 271. Lýgiais žodžiais KI552. Lengvūs darbeliai, lýgūs (švelnūs) žodeliai tai vis pas motinėlę (d.) Srv. Tėvelis pernelyg lėtas ir lygus, sakytumei, net flegmatikas Vaižg.
lýgiai adv.: Jau čia ne mūsų orlaivys – nelygiai gargaliuoja, tep šlubuoja Gs.
10. neliesas, apvalus: Netekėjusi graži, lygi buvo, dabar sudubo Pn. 11. R169, N porinis, lyginis (apie skaičių): Ar skaitlius lýgus, ar nelýgus? KII365. Skaičius nelygus SD132.
lýgu adv.: Lyklýgu? – Lieks (arba lygu) Pc.
12. vienspalvis: Sakutis būna raštuotas ar lýgus Dv. 13. kuris tiesiai išnertų akučių (apie nėrimą): Plokščiuoju mezgimu galima išmegzti ir kitą raštą – lygų . 14. (neol.) lingv. nelyginamasis (apie būdvardžio laipsnį): Laipsnis lygiasis (gradus positivus) S.Dauk. Lygus žingsnis (positivus) KoG18. Mylimas – lygiasis laipsnis A.Baran.
◊ lýgia dalià (dalim̃) taip pat, vienodai: [Lotynų kalba reikalinga] lygia dalia ir tims, kurie geida į išminčius išsikelti S.Dauk. Lygia dalia su moteria pasišnekėjęs, nuvedė jį Kaunon M.Valanč. Vaikas ėda lygia dalim su kitais, su paaugusiais Šts.
lýgia gretà ;Z.Žem lygiagrečiai.
ant lygiõs lygiai, po lygiai: Ant lygiõs išėjo Dkš.
po lýgiai kartu, greta: Einam po lygiai – užpakaly viens kito nesmagu eiti Krok.
vìsa (vis) lýgu vis tiek: Imkit gi, visa lýgu yr obuolių Zt. Vis lygu, ar Kietaviškėj, ar Kietaviškės[e] Ktv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Lygus — Lygus …   Wikipédia en Français

  • Lygus — n. A genus of plant sucking bugs. Syn: genus {Lygus}. [WordNet 1.5] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • lygus — ● lygus nom masculin (latin scientifique lygus, du grec lugos, baguette flexible) Petite punaise (miridé) terrestre vivant sur les fleurs, nuisible aux chrysanthèmes et aux cultures fruitières. lygus [ligys] n. m. invar. ÉTYM. 1873; grec lugos «… …   Encyclopédie Universelle

  • lygus — lýgus, lýgi bdv. Lýgus kẽlias, laũkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • LYGUS — femina quaedam, quae cum metu militum filiam occultavisser, et illi per cruciatus interrogarent, ubinam occuluisset, uterum ostendens, ibidem dixit latere: nec ullis tormentis cogi potuit, ut constantiam vocis egregiae mutaret. Tac …   Hofmann J. Lexicon universale

  • Lygus — Taxobox name = Lygus image width = 250px image caption = Lygus pratensis regnum = Animalia phylum = Arthropoda classis = Insecta ordo = Hemiptera familia = Miridae genus = Lygus genus authority = Hahn, 1833 subdivision ranks = Species subdivision …   Wikipedia

  • Lygus — pratensis …   Wikipédia en Français

  • lygus — 2 lygus (pr.) sm. BPII241, [K], Š teismas: Mūsų kalbos paminklai rodo, jog greta su tiesa „Gericht“ seniaus buvo ir antras žodis – lygus K.Būg. Prie kopijų, pristatomų į lygų, markių nereikia rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lygus — noun plant sucking bugs • Syn: ↑genus Lygus • Hypernyms: ↑arthropod genus • Member Holonyms: ↑Miridae, ↑family Miridae, ↑Capsidae, ↑family Capsidae …   Useful english dictionary

  • lygus — ly·gus …   English syllables

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.